Arbatos rūšys: Oolong arbata

Dar visai neseniai kavinėje paprašę oolong arbatos būtume nesuprasti. Iš tikrųjų, oolong arbata – pakankamai naujas reiškinys ir dabar. Kas slepiasi po šiuo keistai rašomu pavadinimu? Išvertus iš kinų kalbos oolong – “juodojo drakono arbata”. Oolong – tai dalinės fermentacijos arbata.

Viskas paprasta – prisiminkime, kad arbatos rūšys: žalioji, juodoji ir oolong (ulongo) yra to paties augalo lapai tik skirtingai apdoroti. Senaisiais laikais, kai arbata Europą pasiekdavo laivais ir karavanais iškilo dilema – kaip pergabenti žaliąjį auksą išlaikant kokybę. Atsakymas – fermentacija. Fermentuojant arbata yra džiovinama, kaitinama, minkoma ir pan. Taip lapeliai užkonservuojami ir gali būti laikomi metų metus. Pilnai apdorota arba fermentuota arbata – juodoji. Oolongas yra tas aukso vidurys tarp žaliosios ir juodosios arbatos rūšių.

Fermentacija paprastai būna 20-50% (kituose šaltiniuose pateikiama 10-70%). Kokybiška oolong arbata pasižymi išsiskiriančia išvaizda – lapeliai būna susukti į kamuoliukus, kurie arbatą užplikius išsiskleidžia. Paruoštos arbatos spalva įvairi nuo auksinės-geltonos iki šviesiai rudos. Oolong’as taip pat išsiskiria itin originaliu skoniu, kurį nupasakoti keblu. Iškart pabrėšiu, kad tai nėra “juodesnė” žalioji ar “žalsvesnė” juodoji arbata. Oolong arbatos skonis – visiškai unikalus, todėl esant galimybei rekomenduočiau paragauti geriausių šio tipo arbatų: Dà Hóng Páo, Dān Cōng.

December 8, 2009 at 12:26 pm Leave a comment

Eik ir kepk, arba Wok to Walk Lietuvoje

amsterdam_kolksteeg

Apie šios greito maisto užkandinės pasirodymą pirmieji suskubo pranešti blogeriai, todėl dar prieš atveriant duris, žinojau, kad čia lankysiuos. Patiko idėja, vieta ir maisto tipas. Pirmą kartą greito ale “kinietiško” maisto valgiau būtent Amsterdame, iš kur ir kilo “Wok to Walk”, todėl buvo gana keista, kad tokio pobūdžio niša nebuvo užpildyta.

Kam dar neteko pabūvoti minimoje užeigoje (vadinti restoranu, kad ir greito maisto, tikrai nesiverčia liežuvis), paprastai pateiksiu jos koncepiją – greitas kiniško stiliaus maistas gaminamas iš nedideliame sąraše esančių komponentų ir skirtas išsinešti. Pasirenkate, tarkim, makaronus kaip pagrindinį ingridientą (visų pagrindinių ingridientų kaina viena – 11.90), o toliau galite fantazuoti – įvairi mėsa, bambukai, krevetė, kukurūzai (2-5lt) – viskas priklauso tik nuo Jūsų fantazijos. Padažą taip pat pasirenkate iš keletos siūlomų, jis jums nieko nekainuos.

Vidutiniška patiekalo kaina ~14-15lt. Porcijos didelės, lai neapgauna Jūsų maisto indelio dydis. Taigi, už penkioliką litų per kelias minutes sočiai pavalgote. Palyginimui, Čili picerijoje, pavalgysite už vidutiniškai 13 litų, bet teks laukti ir nemanau ar bus taip skanu. Kalbant apie skonį, kiek man teko patirti, viskas priklauso nuo virėjo – labai skaniai ruošia mergina turbūt iš Japonijos (beje, labai šauniai kalbanti lietuviškai) ir vyrukas, turbūt iš Indijos. Lietuvio pastangos kolkas ne itin vykusios.

“Wok to Walk” užeigoje, maistas ruošiamas Wok tipo keptuvėje, todėl gaunate pakankamai sveiko maisto dozę. Nepalyginsi su “McDonal’s” ar “Hesburger” sunkiasvoriais mėsainiais. Dar vienas pliusas – darbo laikas, savaitgaliais dirba iki 3h.

Tiesa, jau dabar ryškėja diidelis minusas – ypač mažai erdvės. Laukiančių daug, ypač geru oru, todėl tenka stumdytis ir varvinti seilę žiūrint kaip kiti jau šlamščia savo porciją. Kitas, dar didesnis minusas – esant dideliam žmonių skaičiui, gamyba vyksta itin konvejeriškai, tad skonis ženkliai suprastėja. (Patarimas – norėdami skaniai pavalgyti, eikit dienos metu, arba blogu oru:). Na ir trečias dalykėlis – kaina. Jei norėsite truputėlį daugiau egzotikos, ir užsisakysite keletą priedų, patiekalo kaina sieks 18lt. O tai jau daug.

Suma sumarum, kolkas tai geriausia greito maisto užkandinė Vilniuje. Laukiam konkurentų atsako..

April 21, 2009 at 9:24 pm 1 comment

Lipton arbatos piramidės

Jau praėjo geras pusmetis, kai parduotuvėse pasirodė Lipton arbata “naujoje” formoje – piramidės pavidalo maišeliuose. Rašau “nauja” kabutėse, nes tokį arbatos pateikimo tipą aprašiau prieš gerus metus. Pirmą kartą išvydęs naujienas apsidžiaugiau, nes pakankamai konservatyvioje arbatos rinkoje pasikeitimų būna nedažnai.

Na reklamose, bei internetiniame puslapyje, viskas atrodo gražiai, tačiau nusipirkus teko nusivilti..  Patys maišeliai be formos. Ant pakuotės pavaizduoto vaizdo, deja neišvysite, o ir arbatos lapeliai nėra tokie jau dideli. Ir skonis toks. Na nieko ypatingo. O pakuotės kaina gana aukšta.. Gal jum teko bandyti šią arbatą? Kokie įspūdžiai?

January 30, 2009 at 11:19 am 5 comments

Festivalis “Pasaulio skonis”

2645299190_e49234844d Šiandien startuoja gastronomijos fetivalis “Pasaulio skonis”. Skamba kaip mano blogo pavadinimas, todėl manau pristatyti jį privalu. Šis festivalis vienas iš daugybės “Vilnius – Europos  kultūros sostinė 2009″ renginių.

Apie ką  ši beveik metus truksianti ištisinė šventė? Na jos idėja paprasta – kas (maždaug) mėnesį     įvairiuose restoranuose vyks skirtingų šalių virtuvių pristatymai ir renginiai (iš viso net 20 skirtingų virtuvių). Mano didžiausiam džiaugsmui, viskas prasidės nuo italų virtuvės. Šios įstabios šalies skirtingų regionų virtuves pristatys šie restoranai: „Sorrento“ – specializuosis Kampanijos regione; „Da Antonio“ – Lombardijos regione; „Da Antonio Sofi L“ – Markės regione; „Trattoria Da Antonio“ – Sardinijos regione; „Fiorentino“ – Sicilijos regione; „Rosmarino“ – Pulijos regione; Vyno rūsys „San Michel“ – Italijos etnogastronomijoje.

Degustacijos, kino filmai, gamybos paslaptys, pamokos ir žinoma didelės nuolaidos! Aš asmeniškai taikysiuos nubėgti į Fiorentino :)

Akcijoje dalyvauja šie restoranai ir kavinės/užeigos: „Tores“, „Csarda“ (2 rest.), „Avilys“, „Lokys“, „Pilies menė“, „Sakva“, „P. Tadas“, „Meksika“, „La Mama“, „Bravaria“, „Grothus“, „Ida Basar“, „Šveikas“, „Bobo“, „Hanabi“, „Carskoe selo“ (3rest.), „Conti“, „Paradis Belge“, „Šekspyras“, „Spyros Metaxa“, „Liūtų vartai“, „Riverside“, „Balti drambliai“, „Riviera“, „Sorrento“, „Da Antonio“, „Da Antonio Sofi L“, „Trattoria Da Antonio“, „Fiorentino“, „Rosmarino“, „San Michel“, „Blusynė“, „Narutis“, „Verkiai”.

Daugiau informacijos:

http://www.culturelive.lt/2009/zmones/2009zmoniu-gastro/

http://www.kontrastai.lt/?p=15537

January 15, 2009 at 1:13 pm Leave a comment

Irmanto sriubos

irmantosriubine1

Neseniai teko apsilankyti garsiojoje sriubinėje “Irmanto sriubos”. Atsimenu, kad pirmą kartą išgirdęs pačią koncepciją net užpavydėjau.  Idėja buvo originali, nauja, šviežia ir svarbiausia – Vilniuje nebuvo nieko    panašaus. Ilgą laiką atsiliepimus girdėdavau tik iš pažįstamų ir šeimos narių, todėl ilgai atidėlioti vizito nebegalėjau.

Ką radau užėjęs? Visų pirmą – pakankamai gražų, bet itin tankiai sustatytą interjerą. Norintiem ir romantiškesnio ramesnio kampo, yra keletas stalų, tačiau dauguma lankytojų sėdės greta vienas kito. Pliusas ar minusas čia sunku pasakyti. Atėjus vietų beveik nebuvo (o tai, bent užsienio kavinėse itin geras ženklas), atsisėdome vos ne pačiam viduryje. Pradžioje tikrai nejauku, bet vėliau pajauti šios vietos dvasią ir atmosferą ir tas jausmas palengva išnyksta. Atrodo, lyg būtum itališkoje užkandinėje – daug triukšmo, mažai vietos, bet maistas nepaprastas.

Itin geras momentas – entuziastingos, malonios padavėjos. Jų veiduose nesimato 14h neperstojamo darbo, o tarpais atrodo, jog tu – išskirtinis klientas. Tikrai malonu.

Žinoma, svarbiausias dalykas sriubinėje – pačios sriubos, kurių iškart ir užsisakėme. Daugumos buvusių šioje vietelėje pasakojimais, didelė sriubos lėkštė prilygsta vidutiniškam baseinui, todėl žinoma, kad privalėjau ją užsisakyti. Išsirinkau tradicinį vengrišką guliašą. Tik pabuvojęs Vengrijoje supratau, kad guliašas yra sriuba, o ne mum įprastas troškinys.

Sriubą ipylė prie baro šmirinėjantis pats Irmantas. Prie sriubos gavome duonos (vėl – pliusas, nes na atleiskit, bet kokioje “čilkoj” mokėti 50 ct už nevykusią bandelę nesamonė), kuri pasirodė itin skani. Na o sriuba, tikrai ne stebuklas, bet skani, aštri, soti – tikras guliašas.

Fantastiškas padavėjų įvaizdis bent trumpam sugriuvo, kai penketą minučių niekas nesiteikė nunešti lėkščių.. Na bet gal nereikia kabinėtis pernelyg daug. Tiesa, kainos nesikandžioja. Ir tikrai pigesnės nei “Panoramos” centre įsikūrusių konkurentų. 13.90lt už tą didelį bliūdą, kuris bent mano standartais pasirodė eilinė didesnė lėkštė..:) Salotos kainuoja 12.90lt, arbata -3.5/6  (plikyta), apetetingai atrodantys pyragai ~7lt.

Suma sumarum:

Aplinka 7/10

Maistas 8/10

Aptarnavimas 9/10

Kainos 7/10

Rekomenduoju. Kai norisi sriubos.

January 14, 2009 at 4:04 pm 4 comments

Kalvarijų perlas

.Intro. Eidamas Vilniaus gatvėmis, karts nuo karto užmetu akį į rinkiminius plakatus. Politikos vandenyse – savotiškas nerštas. Atkreipiu dėmesį į “frontininkų” ir “agurkininkų” rinkimines pinkles su itin gilia prasme – visi durniai, mes geresni! Balsuokit už mus! Originalu? Nauja? Bėda tame, kad beveik garantija, jog rinkimus jie laimės. Mes tokia jau tauta. Einam ten, kur tempia, einam paskui tą, kuris garsiausiai rėkia. Per pietų pertrauka situacija analogiška. Dažniausiai nugali minios instinktas. Tačiau tikiu, kad tarp jų yra ir tokių, kurie eina į eilines picerijas paprasčiausiai dėl to, kad nežino kurioje vietoje jie ras skanų maistą, nors pusėtiną aptarnavimą ir realias kainas. Iš karto pasakau – nebusiu dar vienas įsakantis balsas, ale eikit ten ir ten, valgykit tą ir tą. Aš tik pabandysiu pateikti savo įspūdžius būnant vienoje ar kitoje vietoje. O ar ten apsilankyti, spręsti jum:)

Kai tokie orai, sunku dirbti uždaroje patalpoje, ypač kai lauke tokie orai. Lauko kavinės pats tas. Juk ir maistas lauke skaniau valgosi. Užtikau ir aš vieną, netoli darbo. Buvau girdėjęs gerų atsiliepimų, todėl nusprendžiau surizikuoti ir išbandyti jos siūlomus pietus. Taigi įžengiau į Kalvarijų 1. Pavadinimo net nepamačiau, tik itin didelėmis raidėmis užrašytą adresą. Okei. Let’s see whats what.

Gerai nuteikia prieš duris pateikiamas meniu. Iškarto matai valgiaraštį, kuris nėra itin platus ir kainas.

Einant pro duris nusivilti vėl netenka – jaukus prieškambaris su ale prancūziška kompozija.

Deja, viduje vaizdelis truputėlį katastrofiškas: atrodo kad sienas dažė Van Gogo mokinys, be didelių meninių sugebėjimų, tačiau su stipriu šizofrenijos prieskoniu. Nė nestabtelėjęs nužingsniuoju tiesiai į kiemelį. Sunku nusakyti kaip skiriasi matytas vaizdas viduje, nuo to, ką matau kieme. Tarsi benamių landynėje kažkas būtų parodęs gintaro kambarį.. Žinoma jokio gintaro neišvysite, aukso irgi. Tačiau garantuoju, šis nuostabus kiemelis jums patiks. Puikiai nuteikia išradingai panaudoti flora: aplink staliukus gausu prieskoninių augalų, kuriais gali pagardinti prėskoką sriubą; nedideli medeliai, krūmeliai. Apsidairęs atidžiau radau net braškių krūmelius. Žvilgsniui kylant aukštyn nusivilti netenka – kiemelio antras aukštas apaugęs vijokliais. Pasijaučiau lyg užeičiau į nedidelę kavinukę Prancūzijoje. Lengva prancūziška ‘house’a stiliaus muzika šį įspūdį tik sustiprino.

Kaip rašiau anksčiau, meniu pietums – itin trumpas. Užsisakau šaltos agurkų sriubos, jautienos antrekoto berods garstyčių padaže ir dienos pyrago su arbata. Kainos nesikandžioja. Sriuba – 3 lt, antras patiekalas – 12 lt, pyrago gabalėlis – 3lt.

Ilgai laukti netenka ir sriuba atvairuoja prie mano stalo. Skani, primena lietuviškus šaltibarsčius be burokėlių, tačiau nieko itin ypatingo.

Pasirodo ir jautiena – atrodo neblogai. Patinka tai, kad prie jos patiekia kuskuso, o ne iki nežinau kurio laipsnio atsibodusių bulvių. Paragauju. Nesupratęs skonio dar paragauju ir nusiviliu: jautiena itin kieta, kažkoks nenusisekęs guminio čiužinio gabalas. Manau skaniau būtų automobilio padangą kramtyt. Tiesa kuskusas ir padažas idealūs.

Bendradarbiai pabandė kitą antro patiekalo variantą – menkę. Žinoma, kad būtinai turėjau paragaut. Skonis.. nuostabus. Padažas, žuvis, garnyras – viskas dera. Viskas prancūziškai subtilu ir švelnu. Dar nepaminėjau lėkščių. Jos beveik idealios. Kas čia tokio, sakysite jūs. O čia daug tokio. Maistas atrodo skaniau didelėje lėkštėje, ypač jei ji kontrastuoja su maistu.

Pyragas buvo.. na neblogas.. tačiau jau spėjau išgirst, kad dienos pyragai būna tokie, todėl iš karto rekomenduosiu obuolį arba aviečių. Manau nenusivilsite.

Pietūs su sriuba, antru patiekalu, pyragu ir arbata kainavo 21 litą. Pagalvojus supratau, kad jautiena buvo tik atsitiktinumas. Alekna ir tai kartais nelaimi varžybų.. Žinau, kad ten tikrai sugrįšiu. Vasaros vakarais knibinėti karštą obuolių pyragą, klausytis prancūziškų ritmų ir tiesiog stebėti kiemelio gyvenimą.

August 1, 2008 at 2:48 pm 1 comment

Naujas etapas!

Nors laukiau ilgai, tačiau vienas iš įdomiausių blogų apie maisto užeigas taip ir neatsigavo. Visą laiką norėjau pabandyti rašyti šia tema, todėl dabar bandysiu užpildyti ištuštėjusią nišą. Viliuosi, kad pavyks sudominti ir jus – šiaip ar taip, daugeliui aktuali problema – kur pavalgyti. Pasiūla šiokia tokia yra, tačiau kainos, aptarnavimas, aplinka, ir žinoma pats maistas skiriasi. Stengsiuos pateikti išsamias, kritiškas ir linksmas ataskaitas apie mano aplankytas kavines ir restoranus Vilniaus mieste. Vietas vertinsiu atsižvelgdamas į keturis esminius aspektus: maistą, aplinką, aptarnavimą ir kainas. Nežinote ar verta apsilankyti graikiškam restorane? Svarstote ar verta užeiti į Gusto blyninę? Šis blogas jums.

July 31, 2008 at 9:23 am 2 comments

Older Posts


Feeds