Skonio pasaulis

    Žinau, kad daugelis yra pastebėję, kad arbata skirstoma į: juodąją, žaliąją. Arbatos gurmanai pažįsta ir oolong bei baltąją arbatas. Apie pastarąsias rūšis kalbėsiu kitame straipsnyje, o dabar pabandysiu trumpam apžvelgti žaliąją arbatą. Ji laikoma seniausia ir pačia “tikriausia” arbatos rūšimi.

Šios arbatos tėvynė yra Kinija, ji yra mažiausiai fermentuota. Minimali fermentacija egzistuoja, nes arbatos lapui yra suteikiama tam tikra forma, kuomet išsiskiria sultys ir ore jos oksiduojasi, bet tai - kur kas mažesnio laipsnio oksidacija, negu, sakykime juodosios ar oolong arbatos. Nors ilgą laiką buvusi populiari tik rytų šalyse, pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai populiarėja ir vakarų pasaulyje. Ši arbata pasižymi gydomosiomis savybėmis: savyje turi nemažą kiekį vitaminų, tanino stabdančiojo kariesą, bei kitų naudingų medžiagų.

Tačiau kokią arbatą rinktis? Kaip minėjau, ši arbata kilusi iš Kinijos, todėl nenuostabu, kad Kinija teikia išties nemažai geros ir kokybiškos žaliosios arbatos (70% pasaulinio žalios arbatos eksporto sudaro kiniška arbata). Svarbiausiomis ir geriausiomis rūšimis laikomos: Longjing, Gunpowder, Hou Kui, Bi Luo Chun, Xing Yang Mao Jian, Chun Mee. Žinau, kad Lietuvoje tikrai galima įsigyti Longjing, Gunpowder arbatas. Asmeniškai labai patiko “Drakono perlai” ar kažkaip panašiai pavadinta žalioji arbata su jazminais.

Japonija taip pat tiekia nepaprastai kokybišką žaliąją arbatą. Geriausios jos siūlomos rūšys yra: Sencha, Bancha, Matcha ir žinoma Gyokuro. Sencha - tai pirmo ir antro skynimo, dažniausiai geriama arbata Japonijoje. Bancha - vėlyvesnė, trečio-ketvirto skynimo arbata. Jos lapai stambesni, o skonis švelnesnis nei Sencha tipo arbatos. Matcha - miltelių pavidalo arbata, dažnai naudojama ceremonijose. Gyokuro - garsiausia Japoniškos arbatos rūšis. Brangi, bet labai vertinama.

Žalioji arbata turi būti ruošiama užpilant ją karštu, bet ne verdančiu vandeniu. Užpylus laikoma apie tris minutes. Laikymo laikas tiesiogiai priklauso nuo arbatos kokybės: pigesnės arbatos užpilamos karštesniu vandeniu ir laikomos ilgiau. Bet vėlgi, norėčiau akcentuoti, kad jos negalima užpilti verdančiu vandeniu ir laikyti ilgiau nei penkias minutes.

    Gavau dovanų gruziniškos (žaliosios?) arbatos! Šis gėris yra iš kitokio krūmo nei indiška ar kiniška arbata (jei tiksliau, tai ši arbata yra mano minėtų arbatų krūmų hibridas), todėliau labai magėjo paragauti..Kvapas: nestiprus, primena čiobrelį.

Skonis: Švelni, švelnesnė už kinišką, todėl turėtų patikti daugumai. Kiniška žalioji arbata turi savo specifinį skonį, kuris arba labai patinka, arba atvirkščiai, visiškai ne. Todėl gruziniškas variantas šiuo atveju yra aukso viduriukas. Tiesa, įprastinės arbatos mėgėjams skonis gali pasirodyti nesudėtingas, gal net nuobodokas.

Išvada: Švelni, ne įkyraus skonio arbata. Patiks tiems, kurie nelabai mėgsta įprastinę žaliąją arbata. Tačiau apskritai, paraugauti siūlyčiau visiems.

P.S. Deja tikslaus pavadinimo nežinau, nebuvo nieko užrašyta..

     Visada atrodė, kad arbata vienkartiniuose maišeliuose yra kaip nealkoholinis alus. Pigi sintetika ir tiek. Kad ir kokį brangų tokio ‘alaus’ butelį bepirkčiau, į tikrą daiktą jis man nė kiek nepanašesnis… Tas pat su arbata. Na, persistengiau, tokio radikalaus skirtumo gal ir nėr, tačiau vis tiek, skonis ne tas.Tiesą pasakius, man pusę skonio numušdavo jau vien tas ‘nezgrabnas’ maišelis. Kol jis dar puodelyje, situacija normali. Užtenka jį ištraukti, nuspausti, ir jis man tampa panašus į tokį objektą, kurį moterys naudoja kartą į mėnesį.. Kažkaip nepasakyčiau, kad itin apetitą žadintų.

Bet netikėtai viskas apsivertė aukštyn kojom. Teko išbandyti vieną ‘importinę’ arbatą (labai įdomu, gal ir pas mus kažko panašaus yra?). Arbatos pavadinimas Tea Forté. Kuo ji kitokia? Kompaniją, gaminančią šias arbatas įkūrė žinomas amerikiečių dizaineris Peter Hewit, todėl nepaprastai didelis dėmesys skiriamas vizualiai arbatos maišelio išvaizdai. Pats maišelis yra unikalus: tiek savo forma, tiek medžiaga, iš kurios jis padarytas. Nenuostabu, kad kiekvienas jų yra rankų darbo.

Aišku, vien gražios išvaizdos neužtenka, juk arbatai svarbiausia - skonis. O juo nusivilti tikrai neteko. Kolkas pabandžiau tik Earl Grey rūšies arbatą ir belieka konstatuoti, kad tai skaniausia mano ragauta juodoji arbata. Apžiūrėjus Tea Forté galima įžvelgt gero skonio paslaptį - ši arbata yra nesmulkinta. Geram jos skoniui šis faktas - labai svarbus. Paprastai maišeliuose arbata smulkinama, įpraste arbatoje - ne.

Taigi, išbandžiau ir supratau, kad ir maišeliuose galime rasti tikrai puikios arbatos. O klausimas ar jos galima įsigyti Lietuvoje, lieka atviras. Jei kas pamatytumėte, šūktelkit man (ar signalinį laužą uždekit:)

Beto, visiems rekomenduoju aplankyti šios firmos tinklalapį. Vien jų dizaino arbatinukas ko vertas..

Skanaus.